Dėkojame Jums, kad esate su mumis bei  kasmet prisidedate prie Sedos bendruomenės rėmimo,  skirdami 2 %  nuo pajamų mokesčio. Mums labai reikia Jūsų palaikymo ir paramos tam, kad kartu galėtume nuveikti dar daugiau darbų.

Kreipiamės  į Jus ir labai prašome ir šiais, 2018 m., iki  gegužės 1 dienos pervesti  į Sedos bendruomenės sąskaitą  2 % paramą, kuri  mums yra labai reikalinga. 

Paremti mus galite pasinaudodami įstatymo suteikta teise – dalį (iki 2%) sumokėto gyventojų pajamų mokesčio pervesti į Sedos bendruomenės atsiskaitomąją sąskaitą.

Sedos bendruomenės rekvizitai:

Paramos   gavėjo identifikacinis numeris (kodas)

167373961

Paramos   gavėjo pavadinimas

Sedos bendruomenė

Pastaba: nusprendus pajamų mokesčio dalį skirti paramos gavėjui ilgiau kaip vienerius metus, pildomas E5 laukelis, prašymo formoje įrašant paramos laikotarpio pabaigos metus.

Prašymus galite teikti iki š. m. gegužės 1 d.

Šiais metais gruodžio 14 dienos vakarą sediškiai ir svečiai, maži ir dideli rinkosi į Sedos miesto aikštę. Gražų, nors ir be sniego vakarą, centrinėje miesto aikštėje laukiančiųjų Kalėdų eglutės įžiebimo žmonių minioje pasirodė Sedos seniūnijos seniūnė Audronė Dipševičienė ir sukvietė visus vaikus pasišnekučiuoti. Nuotaikingas pokalbis vis krypo link kažko ieškojimo. O tas kažkas - tai Kalėdų senelis. Jo pasigedus ir garsiai jį pašaukus Kalėdų senelis, nors ir sunkiai atrodė, per sausą žolę šliuoždamas, bet su stebuklingomis slidėmis, tarsi žemės nesiekdamas atskriejo pas vaikus. Kalėdų senelis apgailestavo, kad jam atkeliaujant iš šiaurės ties Latvija baigėsi sniegas todėl teko sunkai ir ilgai keliauti pas vaikus. Na, bet stebuklingos slidės padėjo Kalėdų seneliui pasiekti vaikus. Linksmai nusiteikęs pirmiausia jis padarė, kad miesto aikštėje būtų šviesiau ir gražiau. Garsiu visų aikštėje esančiųjų skaičiavimu buvo apšviesta Prakartėlė ir įžiebta Kalėdinė miesto eglė. Kalėdų senelis žaidė ir dainavo su vaikais bei išdalino atsineštas dovanas. Seniūnė A. Dipševičienė džiaugėsi Kalėdų senelio linksmumu, dosnumu ir šeiminiškumu, todėl nusprendė jam įteikti simbolinį Sedos miesto raktą ir įpareigojo iki Trijų Karalių šventės valdyti Sedą. Po dangų nušvietusių fejerverkų visi susirinkę buvo pakviesti eiti į Sedos kultūros centrą antrajai renginio daliai.

„Gerumu pasibelskime į širdis“, toks Adventinės vakaronės kvietimas ir sukvietė visus į jaukią ir šiltą kultūros centro salę. Išklausius nuoširdžius mūsų seniūnės palinkėjimus, pasidžiaugus Sedos miesto geradariais ir rėmėjais, kuriems buvo įteiktos padėkos ir dovanėlės, klausėmės koncertinės-edukacinės atlikėjo Andriaus Kulikausko programos. Už suteiktą galimybę pabūti kartu esame dėkingi Mažeikių rajono savivaldybei ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, skyrusiems lėšas nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimui.

Sedos bendruomenės pirmininkė Vita Domarkienė

 

Stovykla „Praeities takais“

 

Rudeniškai saulėtą rugsėjo 27 dienos rytą Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos šeštų ir septintų klasių mokiniai rinkosi ant Rimolių piliakalnio. Suplanuota stovykla įvyko, nors vakarykštė diena baidė labai lietingu ir vėjuotu oru.

Gausus, pedagogų lydimas, mokinių būrys įsijungė į įvairias veiklas: Sedos kultūros centro režisierius Gediminas Jokubauskas pristatė stovyklos užsiėmimus ir veiklas. Gimnazijos istorijos mokytoja Regina Montrimienė papasakojo apie Mažeikių rajono piliakalnius. Supažindino su  Rimolių piliakalniu,  šalia esančiu priešpiliu ir gyvenviete. Vaikai dalyvavo orientacinėse varžybose ieškodami, žemėlapyje pažymėtais taškais paslėptų daiktų. Didelio susidomėjimo susilaukė Mažeikių muziejininkų Raimondos ir Vytauto Ramanauskų vedam edukacijos. Stovyklautojai turėjo galimybę pašaudyti iš lanko, paklausyti pasakojimų apie senąjį liaudies amatą tošininkystę ir pasigaminti gaminių iš tošies. Po kiek ramesnės veiklos vaikai burtų keliu susiskirstė į dvi stovyklas, kur ruošėsi inscenizuotai  žemaičių ir kryžiuočių kovai. Apsirengus atitinkamais rūbais, apsiginklavus kardais ir rankose laikant skydus užvirė kova, kurios baigtis - žemaičių pergalė. Kiek pavargę, bet pilni emocijų stovyklautojai turėjo galimybę padedant skautams ir skautų Vadovei Virginijai Katkuvienei išsikepti skautiškos duonelės. Stovyklos pabaigoje visų laukė „gaspadinių“ lauže keptos dešrelės ir bulvės, ant laužo virta žolelių arbata ir smagus įspūdžių aptarimas bei padėkos dalyviams.

Vienos dienos vaikų stovykla "Praeities takais"

2017 m. rugsėjo 28 d.

 

Minint 2017 - Piliakalnių metus, Sedos bendruomenė su projekto partneriais: Sedos seniūnija, Sedos Vytauto Mačernio gimnazija, Žemaitijos skautų organizacija, Sedos kultūros centru, talkinant Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros ir sporto specialistei Rūtai Končiūtei-Mačiulienei ir tautodailininkams Raimondai ir Vytautui Ramanauskams,  įvykdė Mažeikių rajono savivaldybės finansuojamą projektą "Praeities takais".

Gražų ir saulėtą rugsėjo 28 rytą Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos šeštų, septintų ir aštuntų klasių mokiniai, taip pat gimnazijos mainų programos dalyviai iš Vokietijos Metingeno miesto, mokytojai, Sedos parapijos klebonas ir stovyklos svečiai,  rinkomės papėdėje prie Rimolių piliakalnio. Lydimi Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus specialistės Rūtos Končiutės - Mačiulienės patraukėme į Rimolių piliakalnį. Užkopę į kalną, buvusios piliakalnio gyvenvietės vietoje klausėmės istorinių faktų apie Lietuvos ir Mažeikių rajono piliakalnius. Mokiniai aktyviai atsakinėjo į specialistės užduodamus klausimus, o teisingiausiai atsakęs į klausimą kiek yra Mažeikių rajone piliakalnių gavo dovanėlę.

 

Veiklų buvo daug, tad grįžę iš istorinės stovyklos dalies apie piliakalnius, pasistiprinę pradėjome ruoštis kitoms veikloms. Kol atvyko tautodailininkai Raimonda ir Vytautas Ramanauskai mokiniai ruošėsi žemaičių ir kryžiuočių kovos inscenizacijai. Pasiskirstę į žemaičius ir kryžiuočius, apsiginklavę savo pačių pasidarytais kardais, skydais ir vėliavomis, mokiniai išklausė mokytojų instruktažo ir kovojimo taisyklių.

Visus labai sudomino tautodailininkų pravesta edukacinė programėlė, kurios metu buvo galimybė pabandyti įskelti ugnį, pūsti dūdą ir ragą, šaudyti iš lanko, pamatyti ir išmokti ką galima pagaminti iš beržo tošies ir patiems pasigaminti tošinį švilpuką.

Galiausiai atėjo ir nekantriai lauktas inscenizuotas mūšis. Pasipuošę atitinkamais kovotojų rūbais su tai kariuomenei būdingais skiriamaisiais ženklais ir apsiginklavę, jaunieji kariai stojo į mūšio lauką. Vyko arši kova, tačiau kaip byloja istorija, žemaičiai buvo stipresni ir kovą laimėjo.

Kovotojų ir dalyvių laukė prizai, dovanos ir lauke ruošti pietūs. Žemaitijos skautų organizacijos nariai vadovaujami Virginijos Katkuvienės mokė vaikus ant laužo kepti skautišką duonelę. Stovykloje šeimininkavusios bendruomenės moterys visus vaišino ant laužo keptomis dešromis, lauže keptomis bulvėmis ir karšta ką tik išvirta mėtų arbata.

Tai buvo pirma tokio pobūdžio Sedos bendruomenės rengiama stovykla, kurioje galėjome ir teoriškai ir praktiškai prisiliesti prie mūsų garbingos praeities. Stovyklai baigiantis ir išsiskirstant į namus, visi pilni gerų emocijų, jau pradėjome mąstyti apie tai ką reikėtų planuoti rengiant kitą panašią stovyklą.

 

Sedos bendruomenės pirmininkė Vita Domarkienė