„Ir kitus pamatyti, ir save parodyti“

Sedos bendruomenė dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų programoje. Pateikė paraišką ir gavo dalinį finansavimą projekto tikslams įgyvendinti. Projekto „Ir kitus pamatyti, ir save parodyti“ tikslas buvo stiprinti rajono nevyriausybines organizacijas, skatinti organizacijų bendradarbiavimą, aktyvinti visuomenę.

Vieninga bendruomenė gali daug padaryti

„Stipri organizacija - geri darbo rezultatai. Rezultatams pasiekti reikia nemažai žinių ir noro. O kaip kitaip tų žinių pasisemsi, jei nepasisvečiuosi kitose bendruomenėse ir pasidalinsi patirtimi, rūpesčiais ir pasiektais rezultatais. Projekto metu aplankėme Kintų bendruomenės narius, pasigrožėjome jų nuveiktais darbais,“ - sakė Sedos bendruomenės pirmininkė Vita Domarkienė.

Ankstų pirmadienio rytą sediškiai išvyko į suplanuotą kelionę. V.Domarkienės teigimu, vyko gerai nusiteikę, nes tam buvo pasiruošęiš anksto ir viską suderinę su Kintų seniūnu ir bendruomenės tarybos nariu Antanu Kliženčiu. Gerą nuotaiką kėlė ir nuostabus saulėtas rytas. Kintus sediškiai pasiekė greitai. „Kintų seniūno lydimi, privažiavome Kintų prieplauką, iš kurioslaivu išplaukėme į įspūdingą pasiplaukiojimą. Laive mūsų jau laukė gardi žuvienė. Skanaudami ją, kartu grožėjomės nuostabiu gamtovaizdžiu. Paplaukioję Kuršių mariose vėl sugrįžome į siauresnius upelius, kurie parvedė mus į kelionės pradžią,“ - tęsė pasakojimą Sedos bendruomenės pirmininkė.

Ant kranto sediškius pasitiko seniūnas, kuris ir buvo jų kelionės gidas. Seniūno lydimi ekskursantai nuvyko į Ventės ragą. Pasak V.Domarkienės, nuo pat įlipimo į autobusą iki Ventės rago ir dar likusią kelionės dieną A.Kližentis vaizdingai pasakojo apie nuveiktus darbus, apie "pritemptus" milijonus, kurie puošia nuostabų pamario kraštą. Prie švyturio atminčiai abiejų bendruomenių nariai kartu nusifotografavo. Seniūnas pasirūpino ir lauktuvėmis: juk negalima grįžti iš tokio krašto be rūkytos žuvies. Susiskambinęs su vietiniais žvejais atvežė dar karštos rūkytos žuvies.

Sediškiai Kintuose aplankė didžiausią tują Lietuvoje ir antrą pagal dydį Europoje.“Kintų tujos aukštis yra 18 metrų, o dar aukštesnė tuja Europoje yra tik Šveicarijoje. Kiek Kintų tujai metų, sunku pasakyti, nes medis dvikamienis. Manoma, kad tuja buvo pasodinta pastačius naują girininkijos pastatą, o tai buvo maždaug prieš 100 metų‘“ - pasakojo V.Domarkienė.

Sedos bendruomenės narės Laimutės Mažrimienės teigimu, sediškiai labai patenkinti šia kelione. „Džiaugiamės, kad susipažinome su Kintų bendruomene, kuri labai draugiška, ir labai vieninga. Jeigu ko nepadaro seniūnas, daro bendruomenės pirmininkė, jeigu ji nesuspėja, į pagalbą atskuba seniūnas,“ - kalbėjo L.M,ažrimienė.

Susitiko buvęs ir dabartinis Sedos parapijos klebonai

Atėjus pietų laikui sediškiai grįžo į Kintų prieplauką, kur jų jau laukė iškūrenta šašlykinė.“Kepėme savo atsivežtus šašlykus, skanavome naminę girą ir kaip viena didelė šeima sėdėjome lauke prie ilgo stalo. Mūsų bendruomenė nestokoja linksmumo. Tuoj suskambėjo Vaclovo Rupšio atsivešto akordeono garsai ir pasigirdo dainos. Linksmai pasėdėję padėkojome Kintų seniūnui už visą sugaištą dieną mums, visai svetimiems žmonėms už jo nuostabų ir išsamų pasakojimą, už jo paprastumą,“ - kelionės įspūdžiais dalijosi Sedos bendruomenės pirmininkė..

Pakeliui sediškiai dar aplankė Švėkšną. Ten taip pat laukė kelionės dalyvio Sedos klebono Modesto Ramanausko, suorganizuotas susitikimas su dabartiniu Švėkšnos ir buvusiu Sedos klebonu Sauliumi Katkumi.Sediškius pasitiko besišypsantis seniai matytas klebonas. Aprodė nuostabią bažnyčią, norintiems leido laiptais užkopti į bokštą. Papasakojo apie klebonavimus kitose parapijose, bet nudžiugino pasakydamas, jog į Sedą dar norėtų sugrįžti.

„Viskas turi pradžią ir viskas turi pabaigą, tad ir mūsų kelionė baigėsi. Visi su šypsenomis veiduose palikome autobusą, bet negrįžome tuščiomis: parsivežėme naujų idėjų, kurias galėsime pritaikyti savo bendruomenėje,“ - baigė pokalbį V.Domarkienė.