Trumpa istorija

Seda - iki XVII a. II pusės čia gyveno baltų gentys. Sedos apylinkės įėjo į vieną iš didesnių ir galingesnių žemių – Ceklį (keklį). Kada įsikūręs miestelis, tikslių duomenų nežinoma. Populiarioje literatūroje Seda minima nuo XIII a. vidurio. Miestelis pradėjo garsėti, kaip judrus prekybos su Livonija centras. Jau XV a. miestelis ir dvaras yra priklausęs didikams Bartoševičiams, Vnučkoms, Kęstartams, Straupiams, Sapiegoms, Gadonams ir t.t. Gyventojai buvo činčininkai, mokėję mokesčius auksiniais arba taleriais.

1508 m. pastatyta Šv. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčia, kurios statybą fundavo Bartoševičiai. 1770 m. klebono J. Domaševičiaus rūpesčiu ir Sapiegų bei Gadonų lėšomis, bažnyčia rekonstruota. Ji išlikusi iki šių dienų. Tai liaudiško medinio baroko statinys. Įkurta buvo ir Šv. Sakramento brolija. Brolijos įkūrėjas - kunigas J. Domaševičius. Išlikusi brolijos rankraštinė knyga (lietuviškas tekstas). 1781 - 1783 m. pastatyta medinė Šv.Jono Nepomuko bažnytėlė.

1538 m.Sedoje įsteigta parapijinė mokykla. Maždaug XVII a. Sedoje apsigyvena žydai, nes pagal 1694 m. sudarytą inventorių, minimos žydų krautuvės, gyvenamieji namai, sinagoga, kapinės. Kadangi miestelis įsikūręs 7 kelių sankryžoje, jo neaplenkė karai su švedais, rusais. Sunaikinta daug turto, mirė nemažai žmonių, dingo dalis bažnyčios ir Sapiegų dokumentų. Sedos miestelio ir apylinkių gyventojai aktyviai dalyvavo 1830-1831 m., 1863 m. sukilimuose. Po sukilimų sekusių represijų metu konfiskuoti Sapiegų ir Gadonų dvarai.

1855 m. Sedos valsčiuje raštininku dirbo poetas, būsimasis vyskupas Antanas Baranauskas. Po 1863 m. sukilimo, uždraudus lietuvišką spaudą, Sedoje lietuviškas knygeles platino vietiniai religinių devocionalijų pardavinėtojai. Žymiausias Sedos apylinkių knygnešys – Vincas Juška. I Pasaulinio karo metu vokiečiai Sedoje buvo įkūrę karo lauko teismą. Nuo 1915 iki 1916.11.10 leido laikinuosius pinigus (Sedos banknotėlius).

1918-1919 m. Sedoje buvo įkurta apskrities komendantūra, kuriai vadovavo komendantas Povilas Plechavičius. Jam vadovaujant iš Žemaitijos buvo išvyti bolševikai.

1921 m. Sedoje įsteigta vidurinė mokykla, kurią baigė poetai Vytautas Mačernis, Leonardas Andriekus, dailininkas P. Augius – Augustinavičius ir kt. Veikė aušrininkų, ateitininkų, skautų organizacijos. Nepriklausomybės laikotarpiu augo gyventojų skaičius, kūrėsi įmonės, kooperatyvai. Nemažai Sedos gyventojų nukentėjo nuo okupantų.

1941m. birželio 25 d. Rupiekių miškelio pakraštyje raudonarmiečiai sušaudė 14 Sedos ir jos apylinkės gyventojų. 1941 m. birželio 14 – 18 dienomis iš Sedos valsčiaus į Sibiro tremtį išvežta 17 šeimų -154 žmones. Vokiečiai visiškai sunaikino žydų bendruomenę.

1944 m. spalio 7 d. prie Sedos įvyko kautynės, kurių metu Tėvynės Apsaugos Rinktinė bandė pasipriešinti ir pristabdyti Raudonosios armijos puolimą.

Jau 1945 m. Sedos apylinkėse veikė Sedos partizanų (Vanagų) kuopa. 1950 m., panaikinus apskritis, buvo sudarytas Sedos rajonas, o 1966 m. panaikintas. Panaikinus rajoną, gyventojų skaičius ėmė mažėti. Tarybiniais metais Sedoje buvo pastatyti ambulatorijos, seniūnijos ,maisto prekių parduotuvės pastatai.

1989 m. rugsėjo 3 dieną Sedoje įkūriama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.

2002 m. įsikūrė Sedos bendruomenė.