Projektas “Ugnies skulptūromis į senąsias baltų tradicijas“ sėkmingai užbaigtas

Norėdamas suburti jaunimo, nevyriausybines bei kitas organizacijas aktyviam bendravimui Jaunimo centras “Būk savas” nutarė organizuoti seminarą apie senąsias baltų tradicijas, ugnies reikšmę baltų gyvenime, dievų susiejimą su augmenija bei jų įsikūnijimą gyvūnuose bei sukurti šiaudines skulptūras, kurias galėtų sudeginti pagal baltų tradicijas. Jaunimo centras pateikė paraišką finansavimui gauti Mažeikių rajono savivaldybei pagal nevyriausybinių organizacijų programų skelbiamą finansavimo konkursą ir jį laimėjo.

Projekto idėją sugalvojo Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos direktorė G. Gricienė, o ją išrutuliavo, parašė paraišką ir padėjo įgyvendinti - Valerija Rumbutienė. Projekto vykdytojai buvo Indrė Petkutė ir Marius Zoza. Pasiruošiant seminarui, iš anksto registruotis buvo kviečiami dalyviai iš Mažeikių ir kitų rajonų mokyklų, kultūros įstaigų, bendruomenių Nors ūkanota buvo trečiadienio birželio 18 diena, tačiau į Sedos jaunimo centro „Būk savas“ organizuojamą seminarą, kuris vyko kaimo sodyboje, gausiai rinkosi iš anksto užsiregistravę, per pažįstamus, draugus sužinoję apie renginį įvairaus amžiaus dalyviai iš Žemaičių Kalvarijos, Platelių, Sedos seniūnijos , Mažeikių rajono.

Klaipėdos universiteto baltų kalbotyros ir etnologijos katedros profesorius Rimantas Balsys seminaro dalyvius supažindino su senosiomis baltų tradicijomis, ugnies reikšme baltų kultūroje, dievų ir šventosios ugnies Gabijos garbinimu ir jų atvaizdavimą gamtoje- kai kurie augalai ar gyvūnai būdavo persikūniję į jų garbinamus dievus, tam tikros figūros ar formos simbolizuodavo tam tikrą reikšmę, šiaudinių skulptūrų darymo technika.

Po seminaro, pasiskirsčius komandomis, nes susirinko virš 50 žmonių, prasidėjo intensyvus darbas – vieni kalė karkasus, kiti nešė apdžiuvusią žolę, dar kiti bėgo į netoliese esantį mišką ar pievą prisiskinti trūkstamų augalų ar gėlių. Pakvietus atsipūsti ir pavalgyti žemaitiško šiupinio su rūgpieniu, ne visi norėjo atitrūkti nuo kuriamo kūrinio, kad nedingtų darbo ritmas ir neužsimirštų, ką dar reiktų įpinti į skulptūrą.

Jau pavakare, sutvarkius teritoriją ir padėjus išpintas šiaudines skulptūras džiūti visi pasidžiaugėme ir pamatėme, kad šis seminaras ir praktinis darbas tikrai davė rezultatų – sukurtos didelės šiaudinės skulptūros, joms daryti buvo suburta daug žmonių.

Liepos mėn. 24 d. visos sukurtos šiaudinės skulptūros iš kaimo sodybos buvo parvežtos ir demonstruojamos Sedos m. A. Baranausko aikštėje. Žiūrovų tikrai netruko- visi džiaugėsi sukurtomis skulptūromis, fotografavosi ir pageidavo, kad jos stovėtų ilgiau, puoštų Liepos 26 d. organizuojamos folkloro šventės „Gėid vuolongelė“ metu gražiausiai sukurtos skulptūros komandos negalėjome apdovanoti, nes visos skulptūros buvo gražios, sukurtos su meile, todėl apdovanojome vienodais prizais visas komandas. Pasibaigus folkloro festivaliui, skulptūras išgabenome prie vandens. Saulei nusileidus, pasitinkant naują dieną, jas sudegino vaidilomis persirengę skulptūrų autoriai. Šiai gražiai idėjai įgyvendinti finansavimą skyrė Mažeikių r. savivaldybė. Paruošiamiesiems darbams ir projekto eigai talkino Sedos kultūros centras su direktoriumi G. Griškėnu, vadove G. Vainutiene, Sedos Vytauto Mačernio gimnazija su direktore G. Griciene, Sedos moterų klubas su koordinatorė L. Mažrimiene, Sedos bendruomenės pirmininkė V. Domarkienė, A. Kvedaro individuali įmonė, Mantas Butkus, ūkininkai.

 

Joninių šventė atsinaujinusioje Sedos salelėje

Sediškiai švęsti šių metinių Joninių susirinko į atsinaujinusią ir tiesiog spindinčią Sedos salelę. Pagal anksčiau Sedos bendruomenės rašytus projektus: “Varduvos upės salelės - šokių aikštelės, estrados su stogo konstrukcija ir kitų renginiams skirtų statinių statyba”, kurį finansavo ŠVLVVG ir Mažeikių rajono savivaldybė, bei “Poilsio zonos įrengimas Varduvos upės pakrantėje”, pagal paramos kaimo bendruomenių ir kaimo bendruomenių asociacijų veiklos rėmimo, finansuojamo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, padaryta tikrai daug: pastatyta visiškai nauja scena, sudėtos naujos grindys, žiūrovų “salėje” pastatyti suoliukai ir uždėtas lengvas vasarinis stogas, vietoje sutręšusio tiltelio į estradą atsirado naujas. Toliau pievelėje pastatyta didžiulė pavėsinė, sūpynės, suoliukai.

Sedos bendruomenės pirmininkės Vitos Domarkienės teigimu, paskutinis projektas “Ir kitus pamatyti, ir save parodyti” sudarytas iš dviejų dalių: neseniai įvykusi kelionė į Pamarį susipažinti su Kintų bendruomene ir per Jonines atsinaujinusios salelės atidarymas. Šis projektas dalinai finansuotas Mažeikių savivaldybės lėšomis.

Linkėjo laimės

Renginio vedantysis Gediminas Jokubauskas pasveikino visus su ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties švente, o meninių kolektyvų pasirodymą pradėjo Sedos kultūros centro kapela “Linksmuolė”. Jos vadovas Kęstutis Dvaržeckis susirinkusius taip pat sveikino su nuostabia švente, su nuostabiai atsinaujinusia salele, o kapela Jonams ir Janinoms atliko keletą smagių kūrinių. Atsisveikinant kapelos vadovas linkėjo visiems būti laimingiems. Kaip visa dar keletą užburiančių šokių žiūrovams dovanojo kitas Sedos kultūros centro kolektyvas - moterų šokių grupė iš šokių kolektyvo “Mitrulis”. Šventės vedėjas pristatė ir svečius iš Žemaičių Kalvarijos kultūros centro. Vienas jų - kaimiškos muzikos kapela “Sosieda”. Jos vadovės Irenos Taujenienės teigimu, Žemaičių Kalvarija ir Seda - esame tikri sosiedai: toje pačioje upėje maudomės, gretimais keliais važinėjame. O ir pirmoji daina bus apie mūsų kraštą.“Kadangi oras nėra labai vasariškas, tai palinguokit, patrepsėkit ir su kaimynais susipažinkit“, - kalbėjo vadovė. „Sosieda“ pagrojo ir padainavo keletą smagių kūrinių, o atsisveikinant vadovė palinkėjo surasti pagaliau tą paparčio žiedą. „O jei ir nesurastumėte -nenusiminkite. Svarbiausia - būkit laimingi“, - linkėjo „Sosiedos“ vadovė. Šventėje dar pasirodė ir kitas Žemaičių Kalvarijos kultūros centro kolektyvas - „Šokio vizija“(vadovė Sandra Jazdauskienė).

Apsilankė ir baikeriai

Šventėje kalbėjęs Sedos seniūnas Algirdas Grinkevičius džiaugėsi, kad esą itin malonu po kurio laiko vėl susitikti labai išgražėjusioje švenčių ir renginių vietoje. Seniūnas linkėjo gerų švenčių ir geros nuotaikos. Nevyriausybinių organizacijų atstovės Loretos Rubežienės teigimu, Sedos bendruomenė turi dvi puikias ir labai darbščias moteris - Vitą Domarkienę ir Valeriją Rumbutienę. Tik jos abi labai kuklios. „O ypač reikėtų pasidžiaugti, kad šiame miestelyje bendruomenė randa kalbą su kultūra,“ - sakė L.Rubežienė. Dar net neįpusėjus koncertui, į salelę įbildėjo šaunieji Žemaitijos baikeriai: palei upės krantinę išsirikiavo ne viena dešimtis žvilgančių motociklų. Aišku, kad nebuvo apsieita be tradicinio Jonų ir Janinų sveikinimo. Visi šių vardų savininkai ir dar viena Joana buvo apdovanoti ąžuolo lapų vainikais. Po meninių kolektyvų pasirodymo šventė persikėlė į pievelę, kur vyko įvairios sportinės rungtys: žolės riedulys, upės tinklinis, tradicinis puodynių daužymas. Šventės dalyviai buvo vaišinami žirnių koše ir gira, o vėlai vakare visus dar linksmino nuotaikinga muzikos grupė „Išjunk šviesą“.

Mokslo metų pabaigai - saugus bėgimas Sedos gatvėmis

Birželio 4 d. Sedos bendruomenė , dalyvaudama Susisiekimo ministerijos projekte „Eismo saugumas bendruomenėse“ organizavo sportinį renginį“ Saugiai baikim mokslo metus ir pasitikim vasaros džiaugsmus“. Šventę vedė Sedos kultūros centro režisierius Gediminas Jokubauskas. Bėgikus pasveikino Sedos bendruomenės pirmininkė Vita Domarkienė. Kaip saugiai bėgti gatvėmis informavo Mažeikių policijos komisariato atstovas. Renginio akimirkas užfiksavo rajoninė televizija "Roventa". Dalyviai rinkosi miesto stadione. Daugiausia bėgime dalyvavo Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos gimnazistai. Bėgime dalyvavo 47 bėgikai. Jauniausiai dalyvei Deimantei Piliutytei buvo 9 metai. Bėgimas buvo organizuotas mokslo metų baigimo proga. Bėgama buvo Gadono, Vytauto, Klaipėdos, Ylakių, Piliakalnio gatvėmis. Eismo saugumui užtikrinti bėgikus lydėjo policijos ekipažas. Sportininkams finišavus buvo apdovanojami bėgikai. Pirmoji, sulaukusi daugiausiai ovacijų, buvo apdovanota jauniausioji bėgikė Deimantė Piliutytė. Pirmoji vieta merginų tarpe atiteko Indrei Jonauskytei, antroji - Vilijai Ročytei, trečioji buvo Loreta Vitaitė. Vaikinų grupėje greičiausias buvo Edvinas Litvinas, antruoju startavo Ignas Jankauskas, trečiuoju - Paulius Grikštas. Visi renginių dalyviai buvo apdovanojami Susisiekimo ministerijos dovanomis skirtomis saugiam eismui: atšvaitais, liemenėmis, rankinėmis. Atminimo medalius įsteigė Sedos bendruomenės tarybos narys Marius Zoza. Oras bėgimui buvo labai palankus, nuotaika visų buvo gera, žiūrovai plojo ir, aišku, pavydėjo dalyviams ne tik dovanų, bet ir jų sveiko pasiryžimo ir savęs nugalėjimo.

 

 

„Ir kitus pamatyti, ir save parodyti“

Sedos bendruomenė dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų programoje. Pateikė paraišką ir gavo dalinį finansavimą projekto tikslams įgyvendinti. Projekto „Ir kitus pamatyti, ir save parodyti“ tikslas buvo stiprinti rajono nevyriausybines organizacijas, skatinti organizacijų bendradarbiavimą, aktyvinti visuomenę.

Vieninga bendruomenė gali daug padaryti

„Stipri organizacija - geri darbo rezultatai. Rezultatams pasiekti reikia nemažai žinių ir noro. O kaip kitaip tų žinių pasisemsi, jei nepasisvečiuosi kitose bendruomenėse ir pasidalinsi patirtimi, rūpesčiais ir pasiektais rezultatais. Projekto metu aplankėme Kintų bendruomenės narius, pasigrožėjome jų nuveiktais darbais,“ - sakė Sedos bendruomenės pirmininkė Vita Domarkienė.

Ankstų pirmadienio rytą sediškiai išvyko į suplanuotą kelionę. V.Domarkienės teigimu, vyko gerai nusiteikę, nes tam buvo pasiruošęiš anksto ir viską suderinę su Kintų seniūnu ir bendruomenės tarybos nariu Antanu Kliženčiu. Gerą nuotaiką kėlė ir nuostabus saulėtas rytas. Kintus sediškiai pasiekė greitai. „Kintų seniūno lydimi, privažiavome Kintų prieplauką, iš kurioslaivu išplaukėme į įspūdingą pasiplaukiojimą. Laive mūsų jau laukė gardi žuvienė. Skanaudami ją, kartu grožėjomės nuostabiu gamtovaizdžiu. Paplaukioję Kuršių mariose vėl sugrįžome į siauresnius upelius, kurie parvedė mus į kelionės pradžią,“ - tęsė pasakojimą Sedos bendruomenės pirmininkė.

Ant kranto sediškius pasitiko seniūnas, kuris ir buvo jų kelionės gidas. Seniūno lydimi ekskursantai nuvyko į Ventės ragą. Pasak V.Domarkienės, nuo pat įlipimo į autobusą iki Ventės rago ir dar likusią kelionės dieną A.Kližentis vaizdingai pasakojo apie nuveiktus darbus, apie "pritemptus" milijonus, kurie puošia nuostabų pamario kraštą. Prie švyturio atminčiai abiejų bendruomenių nariai kartu nusifotografavo. Seniūnas pasirūpino ir lauktuvėmis: juk negalima grįžti iš tokio krašto be rūkytos žuvies. Susiskambinęs su vietiniais žvejais atvežė dar karštos rūkytos žuvies.

Sediškiai Kintuose aplankė didžiausią tują Lietuvoje ir antrą pagal dydį Europoje.“Kintų tujos aukštis yra 18 metrų, o dar aukštesnė tuja Europoje yra tik Šveicarijoje. Kiek Kintų tujai metų, sunku pasakyti, nes medis dvikamienis. Manoma, kad tuja buvo pasodinta pastačius naują girininkijos pastatą, o tai buvo maždaug prieš 100 metų‘“ - pasakojo V.Domarkienė.

Sedos bendruomenės narės Laimutės Mažrimienės teigimu, sediškiai labai patenkinti šia kelione. „Džiaugiamės, kad susipažinome su Kintų bendruomene, kuri labai draugiška, ir labai vieninga. Jeigu ko nepadaro seniūnas, daro bendruomenės pirmininkė, jeigu ji nesuspėja, į pagalbą atskuba seniūnas,“ - kalbėjo L.M,ažrimienė.

Susitiko buvęs ir dabartinis Sedos parapijos klebonai

Atėjus pietų laikui sediškiai grįžo į Kintų prieplauką, kur jų jau laukė iškūrenta šašlykinė.“Kepėme savo atsivežtus šašlykus, skanavome naminę girą ir kaip viena didelė šeima sėdėjome lauke prie ilgo stalo. Mūsų bendruomenė nestokoja linksmumo. Tuoj suskambėjo Vaclovo Rupšio atsivešto akordeono garsai ir pasigirdo dainos. Linksmai pasėdėję padėkojome Kintų seniūnui už visą sugaištą dieną mums, visai svetimiems žmonėms už jo nuostabų ir išsamų pasakojimą, už jo paprastumą,“ - kelionės įspūdžiais dalijosi Sedos bendruomenės pirmininkė..

Pakeliui sediškiai dar aplankė Švėkšną. Ten taip pat laukė kelionės dalyvio Sedos klebono Modesto Ramanausko, suorganizuotas susitikimas su dabartiniu Švėkšnos ir buvusiu Sedos klebonu Sauliumi Katkumi.Sediškius pasitiko besišypsantis seniai matytas klebonas. Aprodė nuostabią bažnyčią, norintiems leido laiptais užkopti į bokštą. Papasakojo apie klebonavimus kitose parapijose, bet nudžiugino pasakydamas, jog į Sedą dar norėtų sugrįžti.

„Viskas turi pradžią ir viskas turi pabaigą, tad ir mūsų kelionė baigėsi. Visi su šypsenomis veiduose palikome autobusą, bet negrįžome tuščiomis: parsivežėme naujų idėjų, kurias galėsime pritaikyti savo bendruomenėje,“ - baigė pokalbį V.Domarkienė.

Kvietimas į renginį

Renginio „ UGNIES SKULPTŪROMIS Į SENĄSIAS BALTŲ TRADICJAS“ programa

 

1.      Seminaras , supažindinantis su senosiomis baltų  tradicijomis, jų gyvenimo būdu, papročiais.

Vedantysis Klaipėdos universiteto baltų kalbotyros ir etnokologijos katedros profesoriaus Rimanto Balsys.

 Seminaras vyks š. m. birželio 18 d. 10 val. sodyboje adresu:  Gardenio g. 131, Pagardės kaimas, Sedos sen. Mažeikių r. sav. Iš organizacijų priimsime po 2-3 dalyvius. (Registracijos anketa pridedama)

Šiaudinių skulptūrų darymo mokymasis ir darymas. (Šiaudinė skulptūros bus daromos iš gamtoje esančių medžiagų, džiovinamos). Pertraukų metu dalyviai bus vaišinami žolelių arbata, sausainiais. Pietumis dalyvius vaišinsime senoviniais valgiais.

2.      Folkloro  šventės „Gėid vuolongelė“ eigoje -geriausių skulptūrų autorių apdovanojimas.  Skulptūrų nuvežimas i r nuplukdymas plaustais į Sedos ežerą, pritvirtinimas inkarais. Vakare, temstant  po šventės bendra eisena nuo Sedos m.  Baranausko  aikštės iki ežero, dainuojant etnografines dainas. Susikibimas rankomis ir laukimas kada persirengę  Vaidilų kostiumais  plauks ežeru iki skulptūrų ir jas uždegs.

3.       Seminaro metu sukurtų skulptūrų sudeginimas vyks š. m. liepos mėn. 27 d.

Dalyvių ir svečių skaičius neribojamas.

 

 

 

Renginio organizatoriai: Jaunimo centas „Būk savas“.

Renginio partneriai : Sedos kultūros centas, Sedos bendruomenė, Sedos Vytauto Mačernio gimnazija.

 

Projektas finansuojamas iš Mažeikių r. sav. nevyriausybinių organizacijų programos.